Miegamasis (2 a.)

-Kaip ir seniau nevyniojam į vatą ir einam tiesiai prie reikalo?- sukikeno, pabučiuodama jį.

Taip pat sukikena.
- jei nenori...- nutęsia.

Nusijuokė ir pabučiavo jį.


((plem ką tik perskaičiau, kad mišrūnai = žmonės, nebegriaus Safyra savo namo, išvis nieko nedarys ;/ ))

((Tai gi ji turėjo galią- manipuliacija energija))
Pradeda bučiuoti jos kaklą, galiausiai nurengia jos bliuskutę, tuomet vėl bučiuoja lūpas.

(( pagal naujus rasių aprašymus nebeturi sakau žmonės = mišrūnai, būsi prie pc pati paskaityk... ))

Ach kaip Safi galėtų atsilikt? Greitai atsikrato jo palaidinės, vis dar jį bučiuodama.

((tai būųk mutantė ; D))
Po lėto numauna jos džinsus, vis dar bučiuodamas jos lūpa.s

(( HĄ tokių nebebus! ))



Bučiuoja jį. Nurenginėt Ly? Nė velnio rankas turi tegu pats nusirengia... Jos rankos tikrai turi ką smagiau nuveikt nei nurenginėt Ly.

Jis irgi nesirengs. Nu ir gerai. Bučiuoja toliau ją. Nerealiai pasiilgęs jios buvo.

Bučiuoja Ly, per visus tuos metus kalnuose nebuvo sutikus nė vieno vaikino kuris jai galėtų atstot Ly, išvis nebuvo sutikus nieko panašaus į jį, na gal todėl, kad buvo užsiėmus kitais svarbesniais reikalais.

Nu ir gerai, Nusiauna tuos džinsus, po to užkloja juos antklode. O Ly ir neieškojo, jos pačios ateidavo, bet nei viena taip nepatiko kaip Safi.

-Ką veikei kol manęs nebuvo?- sušnabždėjo, ot atrado laiką moteriškė kalbėtis.

Jopšikmat, sutrukdė jam bučiuot, dabar kalbėt reikės.- daug ką..- numykia,- o tu?- šypteli iržiūri į ją.

-Ai tėvus slaugiau, mirė grįžau čia, nieko gero,- šyptelėjo.

Suraukia kaktą, nepatinka jam tokios kalbos. Bet ech.. Atsigula šalia jos, nieko nebus.

O puiku savo pasiekė, ir nereikėjo nei ,,ne" nei ,,man galvą skauda" nesąmonių čiulbėt... Švelniai jį apkabino, atseit ,,o puiku pagulinėjam".

Pabučiavo ją. - tai dabar kalbėsim?- paklausia, bet ir vėl šypsosi.

-Nežinau, mano gyvenimas buvo nuobodus kalnuose, nėr ką pasakot, aš tikiu, kad tau būtų neįdomu klausytis apie mano tėvus,- šyptelėjo.

- man nepatinka kalbos apie tuos, kurie yra danguje arba pragare.- pakartojo.

-Ooo iš mūsų šeimos tai tik į pragarą,- nusijuokė.

- šš..- nutyldo ją. Ir vėl pabučiuoja. Ofcourse, suprato, kad lovos reikalas nuplaukė.

-Gerai gerai,- nusijuokė,- o ką tu nuveikei?

- visko daug, bet nieko reikšmingo- atsako.

-Per tieeek laiko nieko nenuveikei?- kilstelėjo antakį.

- nieko gero.- atsako. šypteli prisiminęs trenktus kaimynus.- kaimynystė gyvena trenkti kaimynai.. gal kada aplankysim>- nusijuokia.

-Jooo žinau apie juos, autobuse kažkokia moteriškė pasakojo apie tuos du balandėlius,- nusijuokė,- norėčiau susipažint su jais...