Prezidentiniai apartamentai

- Nieko, - atkerta.

-Pyksti?- liūdnai liūdnai paklausė.

- Ne, - sumurma.

-Kas tau yra?- liūdnai paklausė,- aš kažką padariau?

- Nieko, viskas gerai. Eik pamiegok, tau reikia pailsėti, - pasako.

-O tau nereikia?- pasidomėjo.

- Kai jausiuosi pavargusi ir mieguista, tada reikės, - atsiduso.

-O aš vistiek jaučiuosi lyg būčiau pasakęs ar paaręs kažką blogo,- atsiduso,- tau tikrai viskas gerai?

- Choi, viskas man gerai... - atsiduso. Apglėbia vieną pagalvę.

-Tikrai?- pasitikslino.

Tyli, jau nieko nebesakė.

Atsiduso ir pasimuistė truputį patogiau įsitaisydamas.

- Labos, - tyliai pasako.

-Labanakt,- atsiduso, na jei su juo nesišneka tai ką daugiau daryt?

Įsikniaubia į pagalvę.

Šyptelėjo, ir atsigulė ant nugaros.

Akies krašteliu pažiūrėjo į Choi. Nikole kas tau darosi? Tokį vaikiną turi, o čia savo ožius rodai...

Atsiduso, regis jai jau nusibodo, na tiek to.

Paleidžia pagalvę iš glėbio, ir skubiai jį apkabina.

Apkabina ją viena ranka, ir nusižiovauja.

Pabučiuoja į skruostą, lūpų nepasiekia.

Atsisuko į ją ir pabučiavo, į lūpas, vėl jam meilės ryškiai trūksta.

- Esi kada čia buvęs? Be šio karto, - šypteli.

-Žinoma,- trūktelėjo petukais.

- Vienas ar ir su merginomis? - toliau klausinėja.