Prezidentiniai apartamentai

-Geriau?- sušnabždėjo.

Lėtai linktelėja.
- ką veikei, kol nebuvome kartu?

-Nieko gero,- atsiduso.

- Nejau Choi nuobodžiavo? Nesilinksmino su draugais? - pasidomi.

-Aga, be tavęs nuobodžiavau,- šyptelėjo liūdnokai.

- Nemeluoji? - papučia lūpikes.

-Argi aš tau galėčiau meluot?- meiliai pasakė.

- Gal ir negalėtum, - šypteli.

-Taiva,- nusišypsojo.

- Man jau šąla sėdynė... - taip nekukliai išsireiškia.

Besijuokdamas atsistoja pakelia ją ant rankų ir švelniai paguldo į lovą ir apkamšo.
-Geriau?- rūpestingai paklausė.

- jei Choi prisiglaustų, būtų šilčiau, - nusijuokia.

Viens du ir Choi žaibu greičiu atsidūrė pas ją.
-Geriau?- paklausė besišypsodamas.

Palinksi šypsodamasi.

Apsikabina ją.
-Tai ką veiksim vėliau....arba rytoj?- linksmai paklausė.

- Mmm... O ką Choi norėtų? - šypteli.

-Choi norėtų būt su Nikole, o visa kita nesvarbu,- nusišypsojo savo žaviojo princo šypsena,

- Tad surask mums namą, galėsim būt visuomet kartu, - šypteli.

-Lengviau pasakyt nei padaryt,- atsiduso.

Nuleidžia akis.

Šyptelėjo.
-Nesijaudink viskas bus gerai,- nuoširdžiai pažadėjo.

- Mhm, - nepatikėjo.

-Pažadu.- šyptelėjo.

- Tarkim, - linktelėjo.

-Prisiekiu savo gyvybe, kad viskas bus gerai,- nuoširdžiai pasakė.