Prezidentiniai apartamentai

Atsiduso.
-Zuika kelkis,- tokiu sexy balsiuku pasako, bandom visus būdus nu.

Nikolė pradėjo žvengti per miegus.

-Zuuuuuika,- nekantriai pasakė.

- Baik, poni, neglamonėk manęs! - sucypia per miegus. Kokie ištvirkę sapnai, eina sau...

Pradėjo kvatotis už pilvo susiėmęs, šito tai nesitikėjo.

- Huh? - tas juokas ją prabudino, lėtai atsimerkusi keistai pažiūrėjo į Choi.

-Kokius ten ištvirkusius sapnus su poniais sapnuoji?- vis dar besijuokdamas paklausė.

- Choi, tarp manęs ir ponio nieko nebuvo! - greitakalbe sušvokščia.

-Kokio ponio?- linksmai paklausė.

- Jokio ponio, nebuvo ponio! - purto galvą, neigia kaip tik gali ponio egzistavimą.

-Tikiuosi bent ne žydriukas koks buvo?- nusijuokė.

- Ne! Jis buvo rožinis! - išrėžia. - Tai yra ne, jokio ponio išvis nebuvo! Jokio! Romano tarp jo ir manęs nebuvo, tikrai ne, - visaip mėgina įrodyt, kad ji Choi ištikima...

-O gal dar ten netyčia buvo ponė?- linksmai paklausė ir kilstelėjo antakį.

Parausta ir užsidengia veidą pagalve.

-Nikolė sakė, kad jai reikės Choi visą amžinybę, o iškeitė jį į rožinę ponę,- tokiu liūdnu balsiuku pasakė, atrodė, kad tuoj pravirks.

- Ne, Choi, ta ponė pati prie manęs lindo, aš jokiu būdų tavęs neiškeisčiau, - energingai papurto galvą ir užšoka ant Choi, apkabindama jį stipriai.

Stipriai ją apkabina ir pabučiuoja.
-Tikrai tikrai?- linksmai paklausė.

- Tikrai tikrai, - palinksi.

-Geeerai, vos tik senukas Choi iš kur nors gaus drabužius gal eisim ką nors linksmo nuveikt?- pasiūlė, vis dar ją apsikabinęs.

- Mm, - energingai linkteli, šiandien ji užsivedusi ką nors linksmo nuveikt. O taip, ir ypač su Choi.

-Aha, tik man pirma reikia gaut kuo apsirengt, nes vien su kelnėm tikriausiai bus šaltoka,- nusijuokė.

- Iš antklodės galim pasiūt tau palaidinę, o iš paklodės batus, - palinksi.

Šyptelėjo.
-Arba gaut normalius rūbus?

- Nori pasakyt, kad mano rankomis siūti drabužiai nenormalūs? - susigraudina.

-Nemačiau dar jų,- šyptelėjo.