Prezidentiniai apartamentai

- Nes dar niekad nebandžiau jų siūti, - nuleidžia akis.

-Kada nors pabandysi,- pabučiuoja jai į lūpas.

- Bet Choi man tokios progos nesuteikia, - atplėšusi lūpas nuo Choi pareiškia.

-O man patinka dizainerių drabužiai,- nusijuokė,- galbūt užaugus tu tapsi dizainere?

- Nemanau, - papurto galvą ir nulipusi nuo Choi palenda po lova savo drabužių ieškoti.

-O kodėl gi ne?- paklausė, mąstydamas iš kur jam drabužius gaut.

- Dabar taip, apsivyniok užuolaida, ir staigiai į parduotuvę lekiam, - palinksi. - Neleisiu kitoms mažoms mergaitėms dėl tavo six pack'o seilėtis, - linksmai išpyškina.

-Kažin kokia nors parduotuvė teikia paslaugą ,,drabužiai į namus"?- nusijuokė.

- Bet Choi, čia ne namai, o viešbutis, - tokiu buku balsiuku pareiškia.

-Aš manau, kad pristatytų ir į čia...- nusijuokė.

- Tikrai? - pakraipo galvą.

-Manau taip...- nusijuokė.

- Okė tuomet, - linkteli.

-Tik kažin ar kas nors teikia tokias paslaugas...- atsiduso.

- Nežinau, - pasikaso pakaušį.

-Kažin čia yra telefonų knyga?- paklausė pats savęs ir apsidairė.

Ištraukia kelnes iš po lovos.
- Kur mano palaidinė? - apsidairo.

-Čia!- šūkteli, aišku rado telefonų knygą o ne jos palaidinę.

- Kur kur?! - ir pamato telefonų knygą... Totaliai nesupratusi pakraipo galvą. - Ten ne mano palaidinė, - atsiduso ir toliau dairėsi.

-Aš gi irgi noriu drabužių, nepatinka man nuogam šmirinėt po kambarį,- atsiduso.

- Nuogam... - lėtai nužiūri jį. - ....................

Ramiausiai įsitaiso ant lovos ir varto telefonų knygą,

- Dega akys, - žaibiškai užsimerkia.

-Mmm?- kilsteli antakį ir pažiūri į Nikolę,- kažkas ne taip?

Papurto galvą.
- Viskas gerai, tęsk savo paieškas.